Natūralaus Gipso Lipdiniai

Technologiniai ypatumai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį užsakant gipso dirbinius:

Dirbinių matmenys gali nežymiai skirtis nuo nurodytųjų kataloge (iki +/- 5 mm). Pageidaujamus matmenis prašome nurodyti užsakymo metu. Didžioji dalis gipso dirbinių gali būti išlenkti pagal Jūsų pageidaujama diametrą, išskyrus tuos, kurie pažymėti ženklu R

Natūralaus Gipso Lipdiniai Interjerui Kainynas Katalogas

Lipdiniai iš polistirolio fasadui Kainynas Katalogas

GIPSAS

Gipsas tai natūraliai gamtoje randamas baltas miltelių formos mineralas, kurio cheminis pavadinimas yra kalciosulfato dihidratas (CaSO₄2H₂O). Jo klodai randami kartu su moliu, akmens druska. Lietuvoje randamas Biržų, Pasvalio, Joniškio rajonuose. Gipsas susidaro vandenyje, turinčiame sulfatinių druskų, iškrentant jam nuosėdų pavidalu ežeruose. Gipso produktų, naudojamų stomatologijoje, pagrindas yra kalcio sulfato hemihidratas (CaSO₄)2H₂O, kurį kaitinant 10-12 val. 140-190 laipsnių temperatūroje gaunamas skulptūrinis gipsas. Kaitinimo metu gamtinis gipsas netenka dalies kristalizuoto vandens ir virsta pusiau vandeniniu skulptūriniu arba medicininiu gipsu:

2(CaSO₄x2H₂O)---(CaSO₄)xH₂O+3H₂O

Skulptūrinis gipsas yra bekvapis. Džiūdamas beveik nekeičia savo apimties. Kietėdamas plečiasi iki 1% savo tūrio. Gipso tankis yra 2,2-2,4 g/cm³. Tirpumas vandenyje 2,05 g/l esant 20⁰C temperatūrai.

Priklausomai nuo terminio apdorojimo sąlygų gipsas g. b. dviejų modifikacijų - a ir b hemihidratai, kurie keičiasi savo fiziko-cheminėm savybėm: (lentelė).

-a-gipsas gaunamas kaitinant gipsą su dviem molekulėm H₂O esant 1,3 atm. spaudimui. Šis gipsas vadinamas supergipsu.

-b- gipsas gaunamas kaitinant gipsą su dviem molekulėm H₂O esant normaliam atmosferos spaudimui.

Pagrindinės gipso fizinės savybės

Pagal M.Piynaneli, 1974

Fizinės savybės b-gipsas a- gipsas a-gipsas modifikuotas

Vandens/miltelių santykis 0.5 0.32-0.35 0.22-0.24

Plėtimasis kristalizacijos metu 0,3-0,5 0,1-0,2 0,66-0,1

Kietumas pagal Rokvelą,MPa 20 80 90

Drėgno gipso pasipriešinimas 85 210 320

suspaudimui(kg/cm )

Sauso gipso pasipriešinimas 280 560-630 700-770

suspaudimui(kg/cm )

Iškaitintas gipsas susmulkinamas, persijojamas ir fasuojamas hermetiškoje pakuotėje, nes pasižymi dideliu hidroskopiškumu. Laikant gipsą netinkamose sąlygose arba laikant jį per ilgai jo savybės kinta. Tai paiškinama tuo, kad kalcio sulfato hemihidratas yra nepastovus junginys. Jo molekulės raeguoja tarpusavyje ir susidaro dihidratas ir anhidratas.

2(CaSO₄)xH₂O ---CaSO₄x2H₂O+SO₄

Pagal ISO standartą gipso produktai skirstomi į 5 klases

:

I klasė: minkštas gipsas

II klasė: minkštas gipsas

III klasė: supergipsas arba kietas gipsas

IV klasė: supergipsas arba super kietas gipsas

V klasė: supergipsas arba labai kietas, ugniai atsparus gipsas

Gipso kristalizacija

Maišant gipso hemihidratą su vandeniu, susidaro dihidratai ir masė sukietėja – kristalizuojasi

(CaSO)₂H₂O +3H₂O=2(CaSO₄x2H₂O).

Tada vyksta hemihidrato hidratacija, kitaip sakant gipso kristalizacijos reakcija, kurios metu vyksta egzoterminio pobūdžio reakcija.

Gipso kristalizacija vyksta greitai. Sumaišius jį su vandeniu, stebimas masės sutirštėjimas. Kristalizacija prasideda 4-ą minutę ir baigiasi po 6-7 min. Maksimalus gipso kietėjimas pasiekiamas gipsui pilnai išdžiūvus natūralioje aplinkoje.

Gipso kristalizacijos greičiui įtakos turi kai kurie faktoriai:

1. temperatūra
2. dispersiškumas (susmulkinimo laipsnis)
3. maišymo būdas
4. kokybė
5. priemaišų buvimas gipse ir t.t.

1. Pakėlus masės temperatūrą iki 30-37⁰ C gipso kietėjimo laikas sutrumpėja. Esant t⁰ 37-50 ⁰C kietėjimo greitis žymiai sumažėja, o esant 100⁰ C ir daugiau – reakcija nevyksta.

2. Dispersiškumas-kuo smulkesnis yra gipsas, tuo procesas yra greitesnis.

3. Maišymo įtaka - kuo energingiau maišoma masė, tuo geresnis yra kontaktas tarp gipso ir vandens, vadinasi kristalizacija prasidės greičiau.

4. Gipso kokybė. Sudrėkęs gipsas kristalizuojasi daug lėčiau nei sausas. Tokį gipsą reikėtų pakaitinti (padžiovinti) + 150-170⁰C, kaitinimo metu gipsą reikėtų pamaišyti.

Maišant gipsą su vandeniu labai svarbu atitinkamas vandens ir gipso miltelių santykis (V/M)

Vandens/miltelių santykis naudojmas gipso maišymui.

Vanduo Milteliai V/M santykis

(ml) (g) (ml/g)

Minkštas gipsas 50-60 100 0,55

Kietas gipsas 20-35 100 0,30

Teorinis santykis 18.6* 100 0.186

Teorinis V/M santykis 0,186 praktiškai yra per sausas ir netinkamas naudoti.

Maišant gipsą rankomis, reikalingas nesubraižytu paviršiumi guminis ar plastmasinis indas, turintis mažiausiai apie 130 mm paviršaus diametrą. Gipso liekanų buvimas gali žymiai pakeisti šviežio mišinio darbines ir kietėjimo charakteristikas. Naudojama stangri mentelė su apvaliu 20-25 mm pločio ir 100 mm ilgio peiliu. Į maišymo indą įpilamas reikiamas vandens kiekis, milteliai lėtai beriami į vandenį laike 10 sekundžių, pastoviai maišant. Kad mišinys sudrėktų reikia 20 s ir tada, naudojant sukamuosius maišymo judesius, maišoma apie 60 s. Po medžiagos maišymo ir panaudojimo, indas turėtų būti kruopščiai išvalytas.

Maišant gipsą vakuuminio maišytuvo pagalba milteliai yra ypač tiksliai dozuojami automatiniu rėžimu ir gipso milteliai tolygiau pasiskirsto skystyje be oro burbuliukų. Taip atpilti modeliai pasižymi ypatingai aukšta kokybe ir tikslumu.

Kietėjimo procesas greitai prasideda po vandens ir miltelių sumaišymo. Pirma stadija šiame procese yra kai vanduo tampa prisotintas hemihidrato, kuris turi 0,8 % tirpumą esant kambario temperatūrai. Ištirpdytas hemihidratas tada yra greitai paverčiamas į dehidratą, kuris turi žymiai mažesnį apie 0,2% tirpumą.

Medžiagos turi būti naudojamos kaip galima greižiau po sumaišymo. Kietėjimo metu gali būti identifikuojamos dvi stadijos. Pirma yra laikas, kai medžiaga išvysto silpno kieto kūno savybes ir neteka. Tai vadinama pradiniu kietėjimo laiku . Šioje stadijoje dar įmanoma nugramdyti medžiagos perteklių peiliu. Medžiagos toliau tvirtėja ir galiausiai pasiekia stadiją, kai modeliai yra pakankamai kieti ir stiprūs, kad su jais būtų galima dirbti. Laikas kuris reikalingas kad pasiekti šią stadiją, yra vadinamas kaip galutinis kietėjimo laikas.

Kietėjimo plėtimosi kontrolė: kad būtų pagamintas tikslus modelis , būtina palaikyti kuo žemesnį kietėjimo plėtimąsi. Pagreitinančios arba sulėtinančios priemonės, kurios gamintojų yra pridedamos į kietąjį gipsą, kietėjimo laikui kontroliuoti, sumažina kietėjimo plėtimąsi ir kartais yra nurodomi kaip antiekspansiniai agentai. Labai mažos plėtimosi vertės kai kuriems kietiesiems gipsams gali būti laikomos nereikšmingomis pagal įtaką gaminamų restauracijų tikslumui .

Gipsų savybės (tipinės vertės)

.

« Atgal